Suo

Apie veisles

Visame pasaulyje yra daugiau nei 400 šunų veislių. Dvidešimtame amžiuje labai daug veislių išnyko ir atsirado naujų. Prieš dividešimtą amžių veislių buvo kur kas daugiau negu šiandien.

Atgal
Šunininkystės klubai

Pirmasis pasaulyje šunininkystės klubas įsikūrė 1873 m., Amerikoje. Jis vadinamas Kennel Club (KC). Antrasis - American Kennel Club (AKC). Veliau įsikūrė Tarptautine kinologu federacija (FCI). Sios federacijos tikslas - suskirstyti šunis pagal paskirtį į skirtingas grupes. Ji pripažįsta daugelį veisliu, kurių dar nepripažino KC ir AKC. Veliau įsikūrė Unitel Kennel Club(UKC) ir American Rare Breed Association (Amerikos retu veisliu asocijacija, ARBA).

Atgal
Agresyvių veislių sąrašas
1 KOVINIŲ ŠUNŲ VEISLĖS IR JŲ MIŠRŪNAI
1. Amerikiečių pitbulterjeras
2. Bandogas (Amerikiečių mastifas)

2 PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLĖS IR JŲ MIŠRŪNAI
3. Amerikiecių Stafordšyro terjeras
4. Stafordšyro bulterjeras
5. Amerikiečių buldogas
6. Argentiniecių dogas
7. Fila brasileiro (brazilų mastifas)
8. Kangalas (turkų aviganis)
9. Kaukazo aviganis
10.Pietu rusijos aviganis

Atgal

Veisliu aprasymai
Vokiečių aviganiai

Vokiečių aviganiai buvo išveisti 19a. pabaigoje. Maksas fon Stevanyčas ir jo bendraminčiai norėjo išveisti universalų šunį. Jis kryžmino ligaplaukius, trumpaplaukius ir šiukščiaplaukius vietinius piemenų šunis. 1915m. parodose buvo rodomi ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai, o dabar daugelyje Europos šalių į jas įleidžiami tik trumpaplaukiai.

Tacitas rašė "apie į vilką panašų šunį". Galima galvoti, kad panašūs į vokiečių aviganius šunys jau gyvuoja labai ilgai.

Kailio spalvos

Parodose prižažįstama juoda su įrudžiu, juoda su pilkumu ir grynai juodas kailis. Dauguma šalių nepripažįsta nei geltono, nei kreminio kailio. Kai kur dar toleruojama balta spalva, tačiau nepripažįstama ilgaplaukė atmaina.

Faktai

Kilmės šalis: Vokietija

Kilmės laikas: 19 a.

Buvo: Aviganis

Dabar: Namų, apsauginis šuo, palydovas

Masė: 34-43

Ūgis: 55-66 kg.

Pagal "Šunys enciklopedija" Dr. Brucle Frogle
Atgal Amerikiečių stafordšyro terjerai

Amerikiečių stafordšyro terjerai yra puikus šeimos draugai, gerai sutaria su vaikais. Jie stiprūs, drąsūs, ištvermingi ir protingi terjerai. Daugeli jie sužavi savo raumeningu kūnu ir puikiu sudėjimu. Tačiau jie turi kovinę prigimtį. Vos tik pamatęs kita šunį - jis gali pulti. Užpuolęs savo auka šuo gali ja stipriai sužaloti. Šie atletiški stilpruoliai buvo isveisti iš Stafordyro bulterjeru. Selekciniu veisimu veisėjai didino šuns masę ir ūgį, stambino sudėjimą. Kaip atskira veislė buvo pripažinti 1936 m.

Faktai

Kilmės šalis: JAV

Kilmės laikas: 19 a.

Buvo: Bulių pjaudyniu, kovinis šuo

Dabar: Namų šuo

Gyvenimo trukmė: 12 metų

Masė: 18-23 kg.

Ūgis: 43-48 cm.

Atgal
Rusų kurtai

Manoma, kad šie šunys kilo iš saliukio, greihaundo ir totorių kurtu. Ankščiau jie saugojo savo šeimininkus nuo vilkų. Rusų kunugaikščiams ir carams buvo gidelė pramoga stebėti medžiojančius šunis. Du rusų kurtai galėjo sugauti vilką. Šiais laikais jie prarado medžioklės gebėjimus ir tapo švelnūs šeimos nariai. Nepaisant to, jie vis tiek turi gauti didelį fizinį krūvi. Rusų kurtai turi gan ilgą ir daug priežiūros reikalaujantį kailį, todėl jį teks šukuoti bent kelis kartus per savaitę. Rusų kurtams geriausia gyventi nosavuose namuose, tačiau prisitaiko ir butuose.
Šiuos šunis laikė carai, poetai ir mokslininkai. Ivanas Rūstusis, Petras didysis, Nikolajus antrasis, Puškinas, Turgenevas ir kiti. Carai ir didikai į medžiokles imdavosi net kelis šimtus Rusų kurtų. Šie šunys pasižymi savo draugiškumu, jie puikiai sutaria su vaikais.

Atgal

KOLI-škotų aviganiai

Apie tai kaip atrodo šuo, kuri vadina "koli", žmonės turi visiškai skirtingus įsivaizdavimus. Todėl perkančiajam ir veisėjui, visu pirma reikia išsiaiškinti, ką kiekvienas jų turi omeny: ilgaplaukį, trumpaplaukį ar barzdotą koli, border-koli arba bobteilą. Jeigu jus norite turėti šunį, panašų i kino žvaigžde Lesi, reiškia, jus turite omeny ilgaplauki koli, o šėlti arba škotų aviganis, - tai Lesi, tik miniatiūrinis.
Ilgaplaukis koli - idealus šuo seimai, jis labai klusnus, prisirišęs ir ištikimas. Labai ištvermingas ir, nežiūrint to, kad turi labai ilga ir tanku kaili, nereikalauja dideles priežiūros.
Ilgaplaukis koli turi iš pirmo žvilgsnio kerėti savo nepaprastu grožiu, kai jis stovi, pilnas nepajudinamo, tvirto orumo, tarsi išdidumo. Jo sudėjimas - nepriekaištingas.
Koliai būna trijų spalvų : SABALO - bet koks atspalvis nuo šviesaus aukso iki prisotinto raudonmedžio tono ar sabalo spalvos, TRISPALVIAI - juodas su baltu (pagrindinai juodas) su ryškiai-rudais atspalviais ant letenu ir galvos, žydrai-MARMURINIS - pagrindinai svarus žydrai -sidabrinis fonas su juodos spalvos tiškalais ar nedidelėm dėmelėm (pastaroji, man asmeniškai - gražiausia).
Koli – šuo-kompanionas, todėl yra labai draugiškas: mielai su jumis pažais, pabėgios ir padūks. Šie šunys yra mielo, švelnaus ir lygaus charakterio, dėl to ypač tinka šeimoms su vaikais. Koli myli vaikučius kaip savus, saugo juos ir globoja. Jų aviganio instinktas ypač išsivystęs: jaukiausia jiems būną tik tada, kai visa šeima susirinkusi, mat koli iš anksto yra visus suskaičiavę (bet jokiu būdu tai nėra dingstis bijoti juos palikti vienus namie). Juokinga būna, jei jus paimat koli i mišką grybauti: jie pradeda bėgioti nuo vieno žmogaus prie kito, prie trečio, prie ketvirto ir taip prisuka daugybe ratu, jie nurimsta, tik suvarę visus kartu kaip avių banda. Koliai nesuteikia privilegijos vienam šeimos asmeniui, o myli visus vienodai. Puikai sugyvena su kitais naminiais gyvūnais, net su katėm. Manau, galiu drąsiai teigti, jog vis dėlto ilgaplaukiai koli yra gražiausi ir elegantiškiausi šunys. Nemanau, kad rastumėte dar kur nors tokia gracija, tokia didybe, toki aristokratiškumą drauge, vien tik jų laikysena ko verta.

Atgal

PekinaiManoma, kad pekinas labai panašus į liūtą, budizmo simbolį. Europoje šie šunys pasirodė 1860 metais. Iki tol jie buvo veisiami paslaptyje. Jei kas nors bandydavo šunelį išnešti iš rūmų, buvo baudžiamas mirties bausme. Po kiek laiko JK ir JAV užpuolė Kiniją ir Pekino imperatoriškuosius rūmus. Rūmų gyventojai pabėgo su šunimis, o tų kurių išsinešti nepajėgė – nužudė, kad šunys nepatektų į priešo rankas. Imperatoriaus teta nusižudė, o jos penkis šuniukus pavyko surasti ir atgabenti į Europą. Vienas iš šuniukų tapo karalienės Viktorijos. Jai ši veislė labai patiko. Greitai pekinai tapo žinoma ir mylima veisle. Pirmasis pekino standartas buvo parašytas imperatorės Thu-Chi septynioliktam amžiuje. Pekiną reikia mokinti paklusnumo, nes net nepastebėsite kaip jis taps šeimos galva. Šuo yra gan sunkaus charakterio, todėl retai pataikauja šeimininkams, nebent supranta, kad iš to pasipelnys. Jei mėgstate aktyvų gyvenimo būdą – pekinas jums netiks, nes nemėgsta bėgimo ar greitų pasivaikščiojimų.

Atgal
Mitelšnaucerių standartas
FCI standartas nr. 182/ 2000.08.11

Oficialiai galiojančio standarto paskelbimo data: 2000.04.06

Kilmės šalis: Vokietija.

Paskirtis: Sarginis šuo ir šuo kompanionas.

Trumpa kilmės istorija: Iš pradžių šnauceriai pietų Vokietijos rajonuose buvo laikomi kaip arklidžių šunys, kad iškart juos nužudytų. Todėl šnauceriams greitai prigijo "žiurkiautojų" pavadinimas. Kai 1895 metais buvo įsteigtas Šnaucerių - Pinčerių klubas, jis buvo užregistruotas kaip vienas iš "Šiurkščiaplaukių pinčerių" klubų.

Išvaizda: Vidutinio didžio, stiprus, labiau kresnas nei lieknas, šiurkščiaplaukis.

Svarbiausios proporcijos:

Kvadrato forma: Pečių aukštis ties ketera yra apylygis kūno ilgiui.

Galvos ilgis: (matuojant nuo nosies galiuko iki pakaušio) sutampa su pusė nugaros ilgio (matuojant nuo keteros iki uodegos pagrindo).

Elgesys/Temperamentas: Tipiški bruožai - gyvas temperamentas, susietas su taikiu šaltumu. Šnauceriai dažniausiai būna geros prigimties, žaismingi ir atsidavę šeimininkui. Šie šunys myli vaikus, yra nepaperkami, budrūs, tačiau netriukšmingi. Gerai išvystyti jutimo organai ir protas, pasidavimas dresiūrai, bebaimiškumas, ištvermė ir atsparumas orams bei ligoms, suteikia šnauceriams darbinio šuns savybes.

Galva:

Kaukolinė dalis:

Kaukolė: Tvirta, ilga, be atsikišusio pakaušio. Galva tūrėtų derintis su šuns jėga. Kakta plokščia, be raukšlių ir paraleli nosies tilteliui.

Perėjimas: Dėl antakių gerai matomas.

Vidinė dalis:

Nosis: Gerai išvystyta visuomet juoda nosies oda su didelėmis šnervėmis.

Snukis: Pasibaigiantis buku pleištu. Nosies tiltelis tiesus.

Lūpos: Juodos, lygios ir priglūdusios prie žandikaulio. Lūpų kampučiai sučiaupti.

Žandikauliai/Dantys: Stiprūs apatiniai ir viršutiniai žandikauliai. Pilnas žirklinis sankandis (42 visiškai balti, taisiklingai išsidėstę dantys) stipriai išvystyti ir kietai susičiaupiantys. Kramtomieji raumenys gerai išsivystę, bet skruostai neturi trukdyti kvadratinei galvos formai (įskaitant barzdą).

Akys: Vidutinio dydžio, ovalios, atsuktos į priekį, tamsios, gyvos išraiškos.Vokai tvirtai prigludę.

Ausys: Krintančios ausys, aukštai įstatytos, V raidės formos, lygiai laikomos, atsuktos į priekį. Jų vidiniai kraštai priglausti prie skruostų. Sulenkimai paralelūs, neišskiriantys virš kaukolės viršaus.

Kaklas: Stiprus, raumeningas kaklas yra didingai išlenktas, nežymiai pereinantis į pečius. Jis tvirtai laikomas, grakštus, puikiai išriestas, atitinkantis šuns jėga.

Kūnas:

Nugaros linija: Šiek tiek besileidžianti nuo keteros link užpakalio.

Ketera: Aukščiausias taškas nugaroje.

Nugara: Stipri, trumpa ir tvirta.

Juosmuo: Trumpas, tvirtas ir gilus.

Kryžmuo: Šiek tiek apvalėjantis, nepastebimai persiliejantis į uodegos pagrindą.

Krūtinė: Vidutiniškai plati, ovali, siekianti alkūnes. Krūtinkaulio aukštyje ryškiai atsikišusi.

Pilvo linija: Šonai nepernelyg nuolaidūs, suformuoja gerokai išlenktą liniją su apatine krūtinės ląstos dalimi.

Uodega: Natūrali.

Galūnės:

Priekinės galūnės:

Priekinės kojos: Žiūrint iš priekio priekinės letenos tvirtos, tiesios ir nepernelyg arti viena kitos. Žiūrint iš šono priekinės galūnės yra tiesios.

Pečiai: Mentės įstatytos šiek tiek prieš krūtinės ląstą ir yra raumeningos abejuose petikaulio pusėse, išsikišančios tarp stuburo slankstelių. Kuo nuolaidesni ir gerai atitraukti atgal, suformuoja apie 50 laipsnių kampą su horizontu.

Žąstas: Prigludęs prie kūno, stiprus ir raumeningas, sudaro 95 - 105 laipsnių kampą su mente.

Alkūnė: Arti prie krūtinės ląstos, nepasisukusi nei į vidų nei į išorę.

Dilbis: Žiūrint iš visų pusių visiškai tiesus, gerai išvystytas ir raumeningas.

Riešo sąnarys: Tvirtas, stiprus, vos išsikišantis kojos priekyje.

Čiurna: Žiūrint iš priekio, vertikali. Žiūrint iš šono, šiek tiek nuožulni link žemės, stipri ir kiek spiruokluojanti.

Priekinė pėda: Trumpa ir apvali. Pirštai tvirti ir išlenkti (kaip katės) su trumpais ir tamsiais nagais bei, atspariais padais.

Užpakalinės galūnės:

Užpakalinės kojos: Žiūrint iš šono, pasvirusios, paralelios, bet nepernelyg arti viena kitos žiūrint iš užpakalio.

Šlaunies viršus: Vidutinio ilgio, platus ir labai raumeningas.

Kelio sanarys: Nepasisukęs nei į vidų, nei į išorę. Šlaunies apačia: Ilga, tvirta ir raumeninga, pereinanti į kulkšną.

Kulkšnis: Labai ryškūs kampai, tvirta, kieta, nepasisukusi nei į vid&# nei į išorę.

Padas: Trumpas, vertikalus žemei.

Užpakalinė pėda: Pirštai trumpi, išlenkti ir tvirti. Nagai trumpi ir juodi.

Eisena/Judėjimas: Lankstus, elegantiškas, vikrūs, dideli žingsniai.Priekinės letenos kuo plačiau moja į priekį, užpakalinės, plačiai žengenčios ir spyruokliuojančios, suteikia tam reikalinga jėga. Vienos pusės priekinė letena juda pirmyn tuo pačiu metu kaip kitos pusės užpakalinė letena. Nugara, raiščiai ir sąnariai tvirti.

Oda: Tvirtai prigludusi visame kūne.

Kailis:

Plaukai: Kailis turėtų būti panašus į vielą, šiurkštus ir tankus. Jis susideda iš tankios pavilnės ir ne per trumpo pagrindinio kailio, prigludusio prie kūno. Pagrindinis kailis yra šiurkštus ir pakankamo ilgio, kad būtų galima patikrinti jo tekstūrą, ji nei šeriuota, nei banguota. Plaukai ant kojų kiek švelnesni. Ant kaktos ir ausų kailis trumpas. Tipiška nepenelyg švelni barzda ant snukio ir vešlūs antakiai, kurie kiek pridengia akis.

Spalva: Visiškai juoda/Pipirai su druska.

Veisiant pipirų su druska spalvos šunis tikslas yra vidutinis atspalvis su lygiai pasiskirščiusia, gerai pigmentuota pipirų spalva ir pilka povilnė. Visi atspalviai geležies pilkumo iki sidabro pilkumo yra leidžiami. Visose spalvų kombinacijose turėtų harmoningai pritapti prie galvos, krūtinės ir galunių yra nepageidautinos.

Ūgis ir svoris:

Ūgis ties ketera: Šunys ir kalės: 45 - 50 cm.

Svoris: Šunys ir kalės: 14 - 20 kg.

Trūkumai:
Visi nukrypimai nuo ankščiau išvardytų bruožų turėtų būti laikomi trūkumais;ydos rimtumas proporcingas nukripimo laipsniui.

Trūkumai: Galva per maža ar per didelė/ Sunki ar apvali kaukolė/ Raukšlėta kakta/ Trumpas, smailus ar siauras snukis/ Tiesus (replinis) sukandimas/ Atsikišę skruostai arba skruostkauliai/ Šviesios, per didelės ar apvalios akys/ Per žemai įstatytos, per ilgos ar nelygiai laikomos ausys/ Per ilga, lenkta ar švelni nugara/ Uodega atsukta į galvos pusę/ Ilgos pėdos/ per trumpas, per ilgas, minkštas, banguotas, susivėlęs, šilkinis, baltas arba demėtas kailis, ar kitos maišytos spalvos/ Ruda pavilnė/ Pipirų su druska spalvos šunims: juodas dryžis ar dėmė ant nugaros/ Per mažas ar per didelis ūgis iki 1 cm.

Rimti trūkumai: Griozdiškas ar lengvas sudėjimas/ Pernelyg ilgos arba trumpos priekinės galūnės/ Priešingos lyties tipas (pvz. kalė sudėta kaip patinas ar atvirkščiai)/ Atsikišusios alkūnės/ Tiesios užpakalinės kojos/ Į vidų pasisukusios kulkšnys/ Per mažas ar per didelis ūgis daugiau nei 1 cm. bet mažiau nei 3 cm.

Diskvalifikuojantys trūkumai:
Bet kokie išsigimimai/ Veislės tipo neatitikimas/ Neteisingas sukandimas, pavyzdžiui perkandimas, nesukandimas ar kreivas žandikaulis/ Rimtos ydos atskirose dalyse, pavyzdžiui sandaroje, kailyje ir spalvose/ Per mažas ar per didelis ūgis daugiau nei 3 cm./ Bailumas, agresivumas, piktumas, perdėtas įtarumas, nervingas elgesys.

Įsidemėtina: Patinai turi turėti dvi aiškiai normalias pilnai nusėdusias sėklides.

Atsiuntė *aukselis*, puslapis
Atgal
Dobermanas

Dobermanų veislę išvedė ir jai pavadinimą davė Friedrichas Lovis Dobermanas, gimęs 1834 metais Apolone, Vokietijoje. Friedrichas Lovis dirbo mokesčių surinkėjo pagalbininku ir naktiniu sargu. Jo darbui atlikti reikėjo pagalbininko, pikto sargybinio šuns. Friedrichas Lovis sukryžminęs sargybinių šunų veisles jam pavyko išvesti tam tikrą veislę. Per karą dobermanai ieškojo priešo snaiperių ir pasalų. Dėl elegantiškos išvaizdos ir gerų tarnybinių savybių dobermanų veislė yra labai paplitusi. Dresuoti juos reikia griežtai, kantriai, tačiau su meile. Turi daug judėti, mėgsta loti. Tai - temperamentingi ir labai judrūs šunys, visada gina šeimininką ir yra labai nuovokūs.

Faktai
Galva: žiūrint iš viršaus buko pleišto formos.
Akys: vidutinio dydžio, ovalios.
Ausys: išaugusios aukščiau akių linijos.
Kūnas: nugara trumpa, tvirta, plati ir raumeninga.
Plaukas: trumpas standus tankus.
Uodega: stati trumpinama.
Svoris: 35-45 kg.
Ūgis: 63-72 cm.

Atsiuntė Aistė
Atgal

Taksai
Taksas - viena iš pačių populiariausių ir mylimiausių veislių pasaulyje. Tai labai savitas ir nuostabus šuo. Šio šuns savitumas pasireiškia jo išore, charakteriu, elgesiu ir intelektu. Kas kartą atsivedė i namus taksą, išmoko jį suprasti ir vertinti, tas visam laikui įsimylėjo šita veisle ir išliks jai ištikimas. Apie šį mažą šunį su neproporcingai ilgu liemeniu ir trumpomis kojomis įsitvirtino nuomonė, kad jie labai protingi. Tokia nuomonė apie taksa susidarė todėl, kad jie buvo išvesti medžioklei. Būtent šio šuns panaudojimas medžioklei urvuose sąlygojo jo nedidelį ūgį, išorės ypatumus, charakteri bei aukštą intelektą. Žmonės, tolimi nuo medžioklės, myli šią veisle už stiprų charakterį, ryškiai išreikštą individualumą ir narsią širdį. Kitų veislių šunys niekada neparodo tiek savarankiškumo ir išradingumo kaip taksai tuo pačiu būdami paklusnus ir atsidavę. Jei taksai tampa užsispyrę, kaip taisyklė, yra kalti šeimininkai nesugebantys užmegzti su šunimi gerų, paremtų pasitikėjimu, santykiu. Taksai - tai asmenybės šunų pasaulyje su išvystytų savigarbos jausmu ir reikalaujantys pagarbaus elgesio.
Tuo pačiu metu taksai labai nereiklūs, pasižymi gera sveikata, o jų laikymas nereikalauja dideliu materialiniu išlaidu. Jie neišrankūs maistui, žinoma, jei nebuvo išlepinti vaikystėje. Tai labai ištvermingi šunys, visada pasiruošę vykti į bet kuria kelione. Taksai puikiai prisitaiko bet kokioje namu aplinkoje, prie bet kokio dienos režimo ir prie bet kokių šeimininko įpročių. Neveltui taksas laikomas geru medžiotoju ir nuostabiu kompanionu.
Taksai labai protingi, paklusnus savo seimininkui, siek tiek įkyrūs, tačiau reikalauja švelnaus elgesio, su jais negalima elgtis grubiai, nes jie užsispyrę ir įžeidūs savimylos. Ši veisle auginti namuose tinka labiau nei kitu veisliu šunys. Taksai turi puikią klausą, todėl girdi tyliausius garsus, yra puikus sargai, be reikalo nesukeliantys triukšmo, kas būdinga špicams ir įvairiu veislių terjerams. Taksus gerbia ir gentainiai šunų pasaulyje, todėl, kad savo autoritetą gina rimtu charakteriu. Taksai smalsus, jie pastoviai domisi aplinka, dievina pasivaikščiojimus, o medžioklė - jų gyvenimo prasmė. Net tie šunys, kurių niekada nesivedė i medžioklę realizuoja savo medžioklės instinktą rausdami graužikų urvus, kurmiarausius, net paprasto pasivaikščiojimo metu. Mūsų laikais, ypatingai miestuose, taksus laiko bendravimui kaip šeimos draugus. Ramios pusiausvyros, bet tuo pačiu gyvybingas ir išdykęs taksas suteikia džiaugsmo tiek vienišiems žmonėms, tiek didelei šeimai. Jis dažniausiai išsirenka sau vieną šeimininką, bet jo meilė ir prieraišumas nepalenkia ir visų šeimos narių. Vaikam jie sudaro puikią draugiją žaidimams ir pasivaikščiojimams. Taksų labai stipriai išvystytas sarginis (gynybinis) instinktas. Nedidelis taksų ūgis neatitinka jo stipraus ir garsaus balso. Trumpos kojos nėra kliūtis lydėti jus ilgame žygyje.
Ilgaplaukiai taksai pasižymi švelnesniu charakteriu negu trumpaplaukiai ar šiurkščiaplaukiai. Jų kailis apaugęs švelniais, žvilgančiais, nereikalaujančiais papildomos priežiūros plaukais, išvaizda dekoratyvi, todėl dažnai auginami ne tik dėl gero charakterio, bet ir dėl grožio.