Banguotoji papūgėlė

Banguotoji papūgėlė - mažiausios papūgos. Gyvena beveik visoje Australijoje. Laisvėje paukšteliai gyvena dideliais būriais, peri ir slepiasi medžių drevėse. Banguotos papūgėlės į Europą buvo atvežtos 1840 metais ir tapo populiariausiais kambariniais paukšteliais. Lietuvoje jos pasirodė prieš šimtmetį.

Natūrali banguotų papūgėlių spalva yra žalia. Nelaisvėje išveistos daugelio spalvų: mėlynos, violetinės, geltonos, ir netgi visiškai baltos. Suaugusį patinėlį nuo patelės galima atskirti pagal ryškiai mėlyną vaškinę ant snapo, o patelės vaškinės spalva – rausvai varinė, jauniklių vaškinės baltai pilkos. Iš išorės sunku nustatyti papūgėlės amžių. Gerai prižiūrimi paukšteliai sulaukia net 15 metų amžiaus.

Narvelis, kuriame laikomos papūgėlės, turi būti kasdien valomas. Ant dugno, arba į atskirą indą, reikia paberti specialaus smėlio, kuris būtinas paukštelių virškinimo traktui. Jokiu būdu nestatykite narvelio prie televizoriaus, mažiausias atstumas 4-5 metrai. Taip pat saugokite papūgėles nuo skersvėjo. Papūgėlės labai mėgsta maudytis vandens pripiltame baseinėlyje, dažnai pačios susiranda vandens čiaupą, patenkintos “šoka” kai jas apipurškiame kambarinėms gėlėms skirtu purkštuvu. Vandenį būtina keisti kasdien. Žiemą siūloma į vandenį įlašinti keletą citrinų lašų.

Perėjimui papūgėlė turi turėti atskirą inkilėlį, kurio dugno plotas 15x15cm, aukštis 20-25cm, landa turi būti 5-7cm skersmens. Inkile ant dugno pripilamas 3-5cm storio pjuvenų sluoksnis. Patelė kas 2 dienas padeda po 1 baltą kiaušinį. Po 10 dienų jų būna dažniausiai 5. Patelė paprastai padeda 3-6, o kartais net iki 12 kiaušinių. Paukščiukai išsirita paeiliui po 18 dienų. Papūgėlės žino, kuris kiaušinis yra negyvas ir pašalina jį iš lizdo. Jaunikliai gana anksti tampa savarankiškais ir jau po 4 savaičių palieka lizdą. Jai jums pasirodys, kad per greitai dauginasi (deda kiaušinius daugiausiai 2 kartus per metus), išimkite inkilėlį ir paukščiai neperės.

Banguotųjų papūgėlių reikalavimai maistui gana kuklūs. Rekomenduojama papūgėles lesinti specializuotais pašarais. Joms būtinas kalcis. Tam skirti įvairūs mineraliniai akmenys. Žiemą reikalingi papildomi vitaminai. Taip pat papildomai siūloma duoti obuolių, bananų, kitų vaisių. Taip pat papūgėlės labai mėgsta pakabinamus skanėstus.

Jei norite papūgėlę ko nors išmokyti, tai pamokas geriausia pradėti popiet, po jos pogūlio. Tada papūgėlė būna imliausia ir darbingiausia. Kalbėkite lėtai ir aiškiai. Pradėkite nuo trumpų žodžių, kurie turi kuo daugiau balsių “I” ir “E”. Pradžiai užteks 5 minučių pamokėlių. Ar papūgėlė susikoncemtravusi, ar bando jus pamėgdžioti, galima spręsti iš pasuktos kiek į šoną galvos, išpūsto gurklio ir nervingų snapo judesių. Pakabinkite žaisliukų, supuoklių, veidrodėlių, kad nenuobodžiautų, ypač jei paukštis vienas.

Jei paukšteliui dingo apetitas, jį troškina, tapo vangus, apsnūdęs, kiša galvą po snapu-tai ligos požymiai. Tokiu atveju geriausia konsultuotis su specialistu. Jei paukštelis viduriuoja, laikinai neduokite žalumynų ir duokite palesti aktyvuotos anglies (parduodamos vaistinėse žmonių angliukai). Porą kartų per metus papūgėlės meta plunksnas, šerpetoje vaškinė, tai nieko blogo. Tam yra speciali priemonė - išformuotas apvalaus švitrinio popieriaus gabaliukas, užmaunamas ant laktelės. Tokiu būdu papūgėlės pačios gali apšlifuoti vaškinę, sanpą ir net nagus. Tokiu būdu daug rečiau reikia kirpti papūgėliai nagus, o dažnai iš viso net neprireikia.

Papūgėliai, gyvenančiai nelaisvėje, retkarčiais būtina paskraidyti, kad pramankštintų sparnų raumenis ir tokiu būdu, ji visada bus žvali ir sveika. Paskraidyti reikėtų išleisti uždaroje patalpoje, kur nėra skersvėjo, t.y. kambaryje. Tačiau būtinai prieš paleidžiant įsitikinkite, kad visur uždaryti langai ir durys. Papūgėlės paprasčiausiai gali išskirsti ir labai retai tesugrįžta pas šeimininką.

Tik įsigijus papūgelę, būtina ja rūpintis ir pirmas 2-3 savaites stebėti, kaip ji jaučiasi ir elgiasi. Bet nepatariame pirmomis dienomis naujoje aplinkoje išleisti paskraidyti. Ji dar nėra susipažinusi ir apsipratusi su aplinka, daiktais, kambariu, šeimininku ir t.t. Taip pat nepatariame išleisit paskraidyti ir dėl kitos priežasties: Jūs nežinote kokiomis sąlygomis augo paukštelis, kaip misdavo ir ar leisdavo ankstesnieji šeimininkai paskraidyti. Jei vis dėlto išleisite ir papūgėlė ilgai skraidys, tai dar nereikš, kad viskas gerai. Tai gali atsiliepti vėliau, po dienos ar kelių. Jai skaudės raumenis ir blogai jausis, mažai valgys ir t.t. O gali būti dar blogiau: po tokių didelių pasiskraidymų ir streso, gali plyšti širdelė ir Jūsų džiaugsmas virs tragedija ir nusivylimu.

Kad to nebūtų, mes ir stengiamės aprašyti blogiausius, neatsargios meilės guvūnui, variantus bei užkirsti kelią paukščių traumavimui ir moralinei traumai šeimininkams, ypač tai liečia vaikus. Tikimės šie perspėjimai ir paaiškinimai Jums padės ilgai auginti ir džiaugtis savo augintiniais.